BLOGAS

Koks tikrasis perfekcionizmo veidas?

Jeigu esate pavargę nuo nuolatinio noro kontroliuoti, tobulinti, siekti maksimumo, būti kuo geresne savo versija ir t.t., turbūt ieškote atsakymų, kodėl tapote nevaldomu perfekcionistu? Tokia užsitęsusi būsena tikrai neatneša pilnatvės, o priešingai – siurbia mūsų energiją ir daro amžinai nepatenkintais gyvenimu.

Ar galėtumėte pripažinti, kad…

Norėdami tapti geresne savo versija, tarsi liudijate, kad dabar esate blogas žmogus. Žodis „blogas“ gali turėti įvairias versijas: nevertas, nepasitikintis, netobulas, mažai gebantis ir t.t. Ar tikrai toks dabar esate ir kodėl taip galvojate?

Nuomonę apie save pradedame formuoti nuo pat ankstyvos vaikystės, o dažnai net atsinešame tam tikras genetines (karmines) programas. Taip pasąmonėje kaupiasi visos mūsų ir kitų mintys, lemiančios atitinkamus veiksmus bei reakcijas.

Todėl nei vienas iš mūsų nėra nei geras, nei blogas. Vertinimą kuria pats žmogus. Žinoma, kiekvienas esame individualus, turintis tam tikrus gebėjimus ir charakterį, tad kitą įvardinti nevykėliu, jei sunkiai sekasi kažkurioje srityje, tikrai nederėtų. Galbūt vaikas ar subrendęs žmogus turi unikalias savybes ir autentiškus talentus, kuriems skiria didžiąją dalį dėmesio, o kitos veiklos lieka nuošalyje.

Kodėl siekiate tobulumo ir geriausio įvaizdžio?

Kaip liaudies išmintis byloja: lazda turi du galus. Jeigu iš visų jėgų stengiatės pasiekti maksimalių rezultatų ir įrodyti savo vertę, greičiausiai manote, kad nesate toks tobulas. Niekam nieko nereikėtų įrodinėti, jeigu nebūtų pirminės minties, kad esate ne toks, kokį tikisi matyti aplinkiniai.

Būkite sąžiningi sau ir išdrįskite pažiūrėti į kertines mintis bei pasąmoninius įsitikinimus, kurie skatina jus be atodūsio siekti tobulumo. Nemalonu žiūrėti, ten kur skaudžiausia, bet nėra kitos išeities. Negalėsite iškvėpuoti, išmedituoti ir kitokiu būdu atsikratyti to, ko negalite garsiai įvardinti. Taip tik vaikysite „laužo dūmus“, o ne „gesinsite ugnį“. 

Labai nemalonu įvardinti sau, kad manai esąs nevykęs, netobulas žmogus, tačiau tai tik mintis ir nereikalingas vertinimas. Nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis pasąmonėje įsitvirtino šis įsitikinimas, tik nuo jūsų valios priklauso ar juo vadovausitės. Tik kol slepiame nuo savęs šias gilumines mintis, tol jos mus valdo, o ne mes jas. 

Taigi, kad ir kaip žiauriai skambėtų, už perfekcionisto slepiasi „blogas“, „nevykęs“ asmens įvaizdis, kurį bet kokia kaina reikia nuneigti. Taip gimsta vidinė drama ir kova.

Kas iš tikrųjų vyksta, kai manote, kad „perlipote“ per save?

Neretai tenka girdėti, kad žmogus džiaugiasi, jog įveikė savo baimes ir atliko kažkokį veiksmą. Šis noras aplankė ir mane, kai pamaniau, jog reikėtų savimi didžiuotis viešai prakalbus prieš kamerą. Tą pačią akimirką suvokiau proto žaidimą: aš pati susikūriau mintį, kad bijau ir pati ją įveikiau. Taip pradėjau pastebėti savo pačios kuriamas dramas.

Visa vidinė kova grįsta minčių prieštaravimais, tačiau mes taip įsisukame į šį uždarą ratą, kad nebematome gyvenimo grožio ir prasmės. Kaip iš to išeiti? Pirmiausia reikia tvirto ketinimo ištrūkti iš susikurtos nelaisvės, o tuomet nuspręsti, jog norite mėgautis tuo, kas esate ir, kad turite neribotą laisvą valią kurti savo pasaulį. Tada atsiras sprendimai – galbūt sutiksite reikiamą mokytoją ar pradėsite suvokti gyvenimo dėsnius patys.

Kiekvienas iš mūsų esame savo realybės kūrėjas, nesvarbu ar tai darome sąmoningai ar ne. Nuo to tik skirsis būsenos ir situacijos.

Už naujus suvokimus ir paskatinimą žvelgti į „tamsiausias“ mintis dėkoju sąmonės galios treneriui, koučeriui Mindaugui Valickiui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *